Valtis, irklas ir kamuolys (arba kita kanupolo istorija)
Šiandien kanupolas yra jaudinantis, staigus ir įtemptas žaidimas – visiška priešingybė atpalaiduojantiems poilsiniams praeities baidarių žaidimams. Šiuolaikinio žaidimo pradžia, galima laikyti 1987 m. parodomąsias žaidynes Duisburge, Vokietijoje, bet net ir 100 metų iki to sportininkai žaidė žaidimus su valtimi, irklu ir kamuoliu.
Pradžių pradžia
Keletas ankstyvųjų Didžiosios Britanijos laikraščių aprašo nemažai sporto žaidimų su kajaku (taip yra vadinama baidarė naudojama kanupole), bei kamuoliu, kurie buvo žaidžiami dar ankstyvame devynioliktame amžiuje. Publikacijose dažniausiai minimi žaidimai, kuomet vyrai ir moterys dėl kamuolio varžydavosi naudodami dviejų menčių irklus bei stovėdami ant pusapvalių medinių laivelių, plūduriuojančių vandenyje. 1880 m. britų laikraštis „The Graphic“ aprašė visiškai kitokį žaidimą – sportininkai rungtyniavo sėdėdami ant laivelių, kurie labai priminė arklius – turėjo arklio formos galvą bei uodegą. Vien išsilaikyti ant vadinamojo „arklio“ buvo gana sudėtinga ir daugelis nepatyrusių žaidėjų krisdavo iš balno. Visi šie ankstyvieji žaidimai buvo naujovė, tačiau neperaugo į dabartinį sportą.
Dvidešimto amžiaus trečiajame dešimtmetyje, Prancūzijos bei Vokietijos irkluotojai žaidė žaidimus su kamuoliu, susipažindami su baidarių sportu bei gerindami irklavimo įgūdžius. Rimti kanojistai irkluodavo tolimesnėse upėse, kadangi automobiliai dar nebuvo plačiai paplitę, buvo gan sudėtinga ten nusigaut. Šios kliūtys trukdė pritraukti naujų sportininkų, o juo labiau žiūrovų, tuo tarpu žaidimai su kamuoliu buvo puiki išeitis bei jaudinantis irklavimo pristatymas žiūrovams: įspūdinga, kovinga, saugu bei arti namų.
1926 m. Vokietijos irklavimo federacija pristatė kanupolą, kaip puikų būdą pritraukti naujus narius, skatinti bičiulyste bei rinkti finansus federacijai. Jie taip pat paruošė ir žaidimo taisykles. Iki ketvirtojo dešimtmečio buvo naudojami surenkami kajakai, šiuos vėliau pakeitė mediniai laivai, kurių ilgis siekė virš keturių metrų. Žaidimo aikštelė tuo metu buvo 99 – 120 m ilgio bei 50 – 90 m pločio, o vartai plaukiojo vandenyje ir buvo 4 m pločio ir 1,5 m aukščio. Kiekvienoje komandoje žaisdavo po 11 žaidėju, o varžybos trukdavo du kėlinius po 45 min. Vėliau aikštelė buvo sumažinta iki 60 – 90 m x 40 – 60 m su dviem kėliniais po 30 min. ir penkiais žaidėjais kiekvienoje komandoje. 1935 m. kanupolo žaidimai virto reguliariomis varžybomis, su vadovaujančia struktūra, teisėjavimo instrukcijomis bei pastoviomis taisyklėmis. Tačiau Antrasis pasaulinis karas atnešė sąstingį į šį žaidimą ir niekas nerodė jokio susidomėjimo iki 1965 m., o reguliarios varžybos atsinaujino tik 1969 m.
Daugmaž panašiu metu – 1929 m., Prancūzijos baidarių klubas irklavimo festivalyje pristatė baidarių su kamuolio žaidimus. Šie žaidimai greitai virto sportu ir buvo žaidžiami 60 – 100 m. ilgio ir upės pločio aikštelėje, vartai plūduriavo vandenyje, o komandas sudarė 3, 4 arba 5 žaidėjai. Grupė irkluotojų, 1935 m. nustatė reikalavimus „valčių kamuolio“ žaidimui, kuris turėjo būti žaidžiamas sporto festivalių metu, o jo pirminis tikslas buvo paįvairinti treniruotes bei įvertinti irklavimo sugebėjimus ir tuo nebuvo siekiama sukurti rimto sporto. Tačiau 1943 m. žaidimo taisyklės buvo susistemintos, didžiulė žaidimo aikštelė sumažinta iki 80 m x 30 m dydžio, valtis pakeitė kajakai, o „valčių kamuolį“ pakeitė „kajakų kamuolys“.
Penktajame dešimtmetyje kanupolas taip pat buvo žaidžiamas ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau nėra aišku nei kokia forma tas žaidimas vyko ir kaip jis vystėsi. Vienas pirmųjų entuziastų buvo Oliver Cock, kuris organizavo varžybas brezentinėmis valtimis Šiaurės Velso ežere. Tuo tarpu visiškai kitoks žaidimas buvo žaidžiamas Australijoje. Nuo 1952 m. iki aštunto dešimtmečio australai naudojo dvivietes turistines baidares. Priekinis žaidėjas kontroliavo kamuolį, o galinis valdė valtį.
Daugelį metų, dėl įvairiausių priežasčių kanupolas buvo žaidžiamas upėse, ežeruose bei kituose telkiniuose, įvairaus dydžio aikštelėse, bei pagal daugybę įvairių taisyklių ir nebuvo reikalo to keisti.
Technika
Visiškai nepriklausomai, 1966 m. Newhamo rajonas Londone, paprašė Bert Keeble iš Nacionalinės buriavimo mokyklų asociacijos, sukurti kajaką… plaukimo mokymui. Septintajame dešimtmetyje mokyklose buvo pastatyta daug baseinų, kuriuose vaikai buvo mokomi tiek plaukimo, tiek irklavimo įgūdžių. Kanupolas buvo šių mokymų dalis, bei buvo puiki priemonė pritaikyti naujus įgūdžius ar atsipalaiduoti. Kai kurie baseinai buvo atviri visuomenei, tačiau jie buvo maži (10 m x 20 m), todėl buvo reikalingi ir maži laiveliai, tam kad efektyviau išnaudoti turimą… erdvę. Naujasis kajakas buvo iš medžio, buvo trumpas ir turėjo užapvalintus galus, kad nedarytų žalos baseino įrangai. Vėliau, Alan Byde, vyresnysis Britų Kanojų Są…jungos (British Canoe Union – BCU) treneris, sukonstravo panašų laivą, tačiau iš stiklo plastiko ir šis buvo pavadintas „pažangusis baseinų treniruoklis“ (Baths Advanced Trainer – BAT). Perėjimas į baseinus bei BAT sukūrimas buvo didžiulis impulsas žaidimui keistis: baseino dydžio apribota aikštelė, bei maži laiveliai są…lygojo judresnio sporto atsiradimą, kas privertė keisti ir taisykles.
Sporto susiformavimas
Entuziastai žaidė kanupolą visos Anglijos baseinuose ir šis darėsi nacionaliniu sportu, o tai sąlygojo ir tarptautinių varžybų poreikį. Žaidimas buvo pademonstruotas 1970 m. Crystal Palace parodoje Londone, ir sukėlė tokį susidomėjimą, kad sekančiais metais net buvo surengtas pirmasis Nacionalinis Anglijos čempionatas. Nuo tada čempionatai buvo rengiami, kas du metai ir netrukus pasauliui pristatė angliškąją kanupolo versiją. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kanupolas buvo žaidžiamas Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Olandijoje bei Ispanijoje.
1970 m. Crystal Palace parodos žaidynėms, Oliver Cock paruošė taisykles, kurių ypatybė buvo 2 m virš vandens pakelti 1 m x 1 m dydžio vartai, tarp kitų reikalavimų buvo ir draudimas liesti kamuolį irklu. Pirmajame Nacionaliniame Anglijos čempionate 1971 m. mokinių komanda pralaimėjo finale, dėl neteisingo teisėjavimo ir „irklo“ taisyklės nepaisymo – varžovai nebuvo baudžiami už žaidimą… irklu. Jie pateikė apeliaciją BCU, o šie atsakydami įsteigė BCU kanupolo kamitetą, tam kad paruoštų ir įtvirtintų taisyklių rinkinį.
1972 m. buvo nuspręsta pristatyti naująsias taisykles užsienyje ir komiteto nariai važinėjo po įvairias šalis jas pristatinėdami. Tačiau buvo susilaukta didžiulio pasipriešinimo ir egzistavo du skirtingi žaidimai su skirtingomis taisyklėmis ir pasekėjais. Anglija, Prancūzija ir Australija laikėsi BCU formato su 1 m x 1 m dydžio vartais pakeltais 2 m virš vandens, bei galimybe valdyti kamuolį rankomis. Tuo tarpu Vokietija, Italija bei Olandija rinkosi didele aikštę, plūduriuojančius ant vandens vartus ir irklą… kamuolio valdymui. Vokiečiai žaidė didelėse aikštelėse iki pat 1990 m.
Tarptautine kanojų federacija (International Canoe Federation – ICF) po didelių ginčų ir diskusijų 1986 m. išleido naują… taisyklių versiją. Pirmasis naujų taisyklių demonstravimas įvyko Pasaulio sprinto pirmenybėse, 1987 m. Duisberge, kas ir laikoma modernaus sporto gimimu. Kanupolas pagaliau tapo oficialiu sportu, kuris žaidžiamas mažo dydžio aikštelėse, kamuolys gali būti valdomas tiek ranka, tiek irklu, o BAT yra oficialiai patvirtintas varžybų laivas.
Tarptautinis sportas
Oficialios ICF kanupolo taisykles buvo baigtos 1990 m. – žaidimo aikštelė patvirtinta 30 m x 30 m dydžio (vėliau pakeista į 35 m x 23 m); vartai 1,5 m x 1 m dydžio, pakelti 2 m virš vandens ir žaidžiama du kėliniais po 10 min.
Pirmasis ICF Pasaulio kanupolo čempionatas buvo surengtas 1994 m. Šefilde, Anglijoje. Jame dalyvavo 18 šalių atstovai – 18 vyrų komandų bei 6 moterų. Pirmaisiais prizininkais vyrų tarpe tapo Australijos, Vokietijos, bei Didžiosios Britanijos sportininkai, o moterų Australija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Sekantys čempionatai buvo surengti Australijoj (1996), Portugalijoj (1998), Brazilijoj (2000), Vokietijoj (2002), Japonijoj (2004), Olandijoj (2006) ir Kanadoj (2008), o artimiausias planuojamas Italijoj (2010).
Kanupolo žaidimas
Kanupolas yra įspūdingas žaidimas, kurį žaidžia dvi komandos po penkis žaidėjus kiekvienoje, ramiame(netekančiame) vandenyje , dažnai baseine įrengtoje 23 *35 metrų dydžio aikštelėje. stengiantis įmesti vandensvydžio kamuolį, į 1.5m ilgio ir 1 metro aukščio vartus, iškeltus virš vandens 2 metrų aukštyje, žaidimo aikstelės galuose. Žaidime sujungti vandensvydžio, krepšinio ir baidarių irklavimo elementai. Irkluotojai naudoja trumpas 3 metrų, manevringas vienvietes baidares- kajakus, irkluoja dviejų menčių irklais ,dėl saugumo dėvi šalmus su veido apsauga ir gelbėjimo liemenes. Greitas, įspūdingas žaidimas tesiasi du kėlinius po dešimt minučių iš sportininkų reikalauja ištvermės, greičio, reakcijos, koordinacijos vikrumo ir kitų tik šiam žaidimui reikalingų įgūdžių, kaip „eskimosas“, kuriuo nuolat naudojasi žaidejai, atversdami baidarę.