Upė Žeimena – 1 – 2 dienų iki 50 km. maršrutas
Iš Žeimenio ež. ištekanti Žeimena nuplukdo Aukštaitijos nacionalinio parko (ANP) vandenis į Nerį. Žeimenos ilgis 79 km. iš kurių 22 km teka ANP teritorija. Neaukštos Žeimenos upės pakrantės, silpna srovė, skaidrus, vienas iš švariausių Lietuvos upių vanduo, smėlėtas dugnas, tinkamos vietos ir nakvynei maudynėms – tai yra Žeimenos upės aukštupio privalumas.
Upės plotis 20-25 m, gylis nuo 05- 1,5m. Žeimenoje nėra dirbtinių kliučių. Mažiausia upės tekmė yra vidurupyje. Puikus maršrutas pradedantiesiems.
Siūlome du maršrutus:
Up .Žeimena ( Kaltinėnai- Švenčionėliai) – 20 km.
Up. Žeimena (Švenčionėliai- Pažeimenės glz. Stotelė) – 30 km
Upė Aiseta – upė Kiauna – upė Žeimena -1 – 2 dienų 39 km. maršrutas
Upė Aiseta išteka iš Aiseto ežero, esančio Labanoro regioninio parko šiaurinėje pusėje. Aisetos ilgis 4 km. Pradžioje Aiseta siaura, sekli graži upelė, o nuo 3km išgilinta, apaugusi aukštomis žolėmis, pareikalauja iš keliautojų susikaupimo ir kantrybės. Pabaigoje upelis įteka į Kiauno ežerą…, kuris kaip ir upė Kiauna randasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Iš Kiauno ežero šiaurės rytų pusės išteka 16 km. ilgio Kiaunos upė. Miškingi, gražūs, upės krantai, keičiasi į pelkėtas užžėlusias žolėmis pakrantes. Upėje yra įdomių atkarpų manevruojant baidare tarp akmenų ar išvirtusių medžių. Maršrute įspūdingas ankantis Sekliuočio ežerėlis, į kurį įteka Kiauna. Upė Kiauna įteka į Žeimeną…, pastarajai vos už kelių kilometrų ištekėjus iš Žeimenio ežero. Neaukštos Žeimenos pakrantes, silpna srovė, skaidrus, švarus vanduo, smėlėtas dugnas, tinkamos vietos nakvynei ir maudynėms – tai yra Žeimenos upės aukštupio „jėga“ – tikras poilsis.
Up. Aiseta – Kiauno ež pabaiga (Up. Kiauna ištakos) – 6 km
Up. Kiauna ištakos – Up.Žeimena – 16km.
Up. Žeimena (nuo Kiaunos ež. – iki Švenčionėlių)- 17 km.
Upė Lakaja – upė Žeimena – 1 – 2 dienų 43km maršrutas
Upė Lakaja išteka iš Labanoro girios pasidižiavimo Baltųjų- Juodųjų Lakajų ežeryno. Tai yra viena iš gražiausių Aukštaitijos upių. Jos versmė yra Juodųjų Lakajų ežeras. Pradžioje upės vaga platoka 10-15m, negili, aplinka sudaro laukinės gamtos įvaizdį. Yra išlikę buvusių užturų liekanos, naudotos sėliams plukdyti. Vėliau vaga pagilėja ir susiaurėja iki 6-10m. Upės krantai miškingi, tik protarpiais pasikeičia su žemais, pievomis apaugusiais arba žemupyje pelkėtais krantais. Lakaja prateka per Aldikio ir Lakajos ežerus. Didžiausias Lakajos intakas -upė Peršokšna – Dumble (L-26.4). Lakaja įteka į Žeimeną… 50km iki jos žiočių.
Ež. Juodieji Lakajai – up. Lakaja versmės – Aldikio ež – Lakajos ež. – 13km
Lakajos ež. – up. Žeimena – 16km
Up. Žeimena (nuo up.Lakajos ž.)- up. Zeimena (up.Saria ž.)- 14km.
Upė Dubysa – 1-3 dienų 90km maršrutas
Dubysa – Nemuno žemupio intakas, kurios versmės yra Šiauliu rajone. Viena įdomiausių vandens turizmo trasų. Vidutinio sraunumo, dyburiuota upė. Gražiu, ryškiu slėniu tekanti upė, kuris vietomis siekia 0,5km. Vidurupyje ir žemupyje slėnis labai gilus. Vagos plotis aukštupyje 4-5m., gylis 0,1-0,5m, vidurupyje 20-30m. ir 0,3-1,5m., žemupyje 40-50m. ir 0,5-3,0m. Krantai aukšti, daugiausia apaugę lapuočiais. Ypač vaizdingai iš vandens atrodo Ariogalos gyvenvietė. Upės rami tėkmė dažnai paįvairinama užtvankomis, slenksčiais, rėvomis, užvartomis, sekliomis brastomis.
Dubysa daugiausia maitinama lietaus ir tirpsmo vandeniu, todėl jos nuotėkis metų bėgyje labai svyruoja. Dubysos regioniniame parke galima aplankyti šiuos kultūros paveldo objektus: didžiausią… Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą… (ilgis 599m aukštis 42m. pastatytas vokiečių 1915 m.), archeologines vertybes, Lyduvenų, Betygalos, Padubysio piliakalnius, senkapius išsidėsčiusius abiejose Dubysos upės krantuose.Atkarpoje Maironiai-Pakalniskiai (25 km) salia upės eina kelias.
Maironiai – Pakalniškiai – 25km.
Pakalniškiai – up.Kirkšnovės ž.- 34km.
up.Kirkšnovės ž.-Seredžius-32 km.
Upė Siesartis – 1-2dienų 29 km. maršrutas
Upė Siesartis – viena iš didesnių Šventosios upės intakų, ištekanti iš Siesarčio ežero, netoli Molėtų.
Maršruto pražioje upės pakrantės, apžėlusios tankiais alksnių ir karklų krūmais ir aukštomis žolėmis, vietomis lyg ir sudarančiais žaliajį tunelį. Toliau upė vingiuoja šlapiomis durpingomis pievomis. Vėliau pakrantėse prasideda eglynai, vagoje vis daugiau užvartų. įtekėjus didžiausiam Siesarties intakui upei Plaštakai Siesarties nuotėkis padideja trečdaliu. Toliau upės krantai vis aukštėja, akmeninguose rėvuose upės srovė sustiprėja. Maršrutas mažai apgyvendintas, šioje atkarpoje sunku surasti vietą nakvynei.
Maršrutas įdomus vandens turistams mėgstantiems aktyviai irkluoti ir tobulinti baidarės valdymo techniką, nes to reikalauja siaura, vingiuota ir srauni upė.
Up.Siesartis ( nuo up.Želva ž.) -up.Šventoji – 29 km.